Žiemgaliai V-XII amžiuje (ištrauka)

aut.: Ilona Vaškevičiūtė

Peiliai.

Ši darbo įrankių grupė gausiausia, ir ne tik Žiemgaloje.
Jų randama ir vyrų, ir moterų kapuose. Matyt, juos galima priskirti ne tik prie darbo įrankių, bet ir prie buitinės paskirties daiktų arba tiesiog prie asmeninio vartojimo reikmenų.
Visi rastieji peiliai – įtveriamieji, mediniais kotais.
Jie dviejų formų: tiesia nugarėle, dažniausiai randami vyrų kapuose, guli dažnai šalia plačiojo kovos peilio-kalavijo, ir peiliukai lenkta viršūne – tik žiemgalėms būdinga įkapė, randama vien moterų kapuose (jie bus aptarti kartu su kitais moterų darbo įrankiais).
Peiliai tiesia nugarėle nuo 9 iki 20 cm ilgio, su dvejopo tipo geležtėmis: vienų geležtės vienodo pločio, viršūnėlė nuo ašmenų pusės siaurėja. Tokie peiliai esti 1–1,7 cm pločio. Kitų geležtės platėja nuo įkotės į ašmenų pusę ir plačiausioje vietoje siekia iki 2,6 cm. Peilių tiesia nugarėle geležtės siauros, ilgos, ties įkote nukirstos iš abiejų pusių arba tik iš ašmenų pusės, rečiau tik iš nugarėlės pusės. Nors pagal atskirus parametrus atrodo skirtingai, tačiau visi jie vartoti įvairiems smulkiems darbams – tai universalus įrankis.
Vartoti ar bent į kapus jie dėti nuo pat pirmųjų amžių po Kr. Jauneikiuose jų rasta 96 vienetai, Šukioniuose – 20, Stungiuose – 8, Pavirvytėje – 24, Diržiuose – 11.
Tokių peilių randama visoje Lietuvos teritorijoje bei kaimyniniuose kraštuose. Dar galima būtų pridurti, jog Žiemgaloje jie mirusiajam įdedami be makštų, nes pastarųjų liekanų neaptikta nė viename tyrinėtame kapinyne. Kitur tokie peiliukai kartais buvo įdėti su makštimis (LAB, 1961, p. 306).

Peiliukai lenkta viršūne.

Su jais palaidota nemaža moterų. Jauneikiuose jų rasta 61, Šukioniuose – 10, Stungiuose – 11, Pavirvytėje – 7, Diržiuose – 9.
Šio tipo peiliai dviejų formų: vieni siauri, geležtės plotis 1–1,4 cm, labiau išlenkti, turi ilgą įkotę, kiti platesni (2–2,7 cm), mažiau lenkti ir turi trumpą plačią įtveriamąją dalį. Peiliai 10–18 cm ilgio, bet labiausiai paplitę yra 13–14 cm ilgio. Peilių kotai mediniai.
Dėl peilių paskirties – naudojimo nėra vieningos nuomonės. Vieni autoriai teigia, jog jie buvo naudoti lydiminėje žemdirbystėje (Moora, 1952, p. 117; LAB, 1961, p. 405), kiti – jog tokiais peiliais buvo pjaunamos plonos medžių vytelės, šakelės ruošiant pašarą gyvuliams (Oxenstierna, 1948, p.125, pav. 105–107). Bet kokiu atveju aišku, jog šiais peiliais naudojosi moterys dar ir savo kasdieniniams darbams.
Šio tipo peiliai kiek rečiau randami dar ir sėlių gyventuose plotuose bei rytinėje Žemaitijos dalyje, tačiau, kaip minėta, labiausiai mėgti žiemgalių, čia jie ir gausiausi. Beveik visos moterys Jaunikių ir Stungių kapinynuose palaidotos su šio tipo peiliukais.
Datuojami VI–XII a., bet kapuose gausesni nuo VIII a. (25 pav.).

25-pav.

25. Peiliukai lenkta viršūne:1–2) Jauneikiai, k. Nr. 144, 82, 3–5) Šukioniai, k. Nr. 111, 129, 99, 6–8 ) Stungiai, k. Nr. 7, 5, 25

Kovos peiliai

Platieji kovos peiliai-kalavijai buvo tik baltų genčių ginklas.
Kol kas neturime nė vieno peilio-kalavijo, rasto už baltų teritorijos ribų. Tačiau ir baltų gentyse jie nevienodai gausiai paplitę. Ypač mėgstami buvo žiemgalių, o jau nuo VIII a. čia jie ėmė vyrauti, išstumti visus kitus peilius. Neįsigalėjo čia ir kalavijai. Gausiau ar rečiau šio tipo peiliai randami visuose žiemgališkuose kapinynuose, tiek pietinėje dalyje, tiek ir šiaurinėje. Tai ilgi masyvūs peiliai, platėjantys nuo medinės rankenos. Netoli geležtės galo iki 8 cm pločio. Jų galas įstrižai nusklembtas, nugarėlė tiesi. Paprastai tokie peiliai esti 27–53 cm ilgio, platusis galas 3,4–8,1 cm pločio (31 pav.).

31-pav.

31. Platieji kovos peiliai: 1) Jauneikiai, k. Nr. 351, 2) Stungiai, k. Nr. 24, 3) Šukioniai, k. Nr. 41, 4) Jauneikiai, k. Nr. 43, 5) Jauneikiai, k. Nr. 113

Žinoma nemažai atvejų, kai randami nedideli, tik 13–24 cm ilgio, bet tokios pat formos peiliai, kurie padėti į kapą tokia pačia tvarka. Retkarčiais tokie miniatiūriniai peiliukai esti kapuose kartu su dideliu plačiuoju peiliu-kalaviju. Šios miniatiūrinės, greičiausiai simbolinės (Казакявичюс, 1988, p. 114) įkapės rastos Jauneikių, Valdomų, Linkaičių, Pavirvytės kapinynuose, taip pat Jakštaičių- Meškių kapinyne (kur griautiniai kapai priskiriami žiemgaliams) (Urbanavičius, 1977, p. 133).
Tokio tipo ginklai pasirodė jau VI a. (kartu su ietigaliais profiliuota plunksna) ir vartoti iki pat XI–XII a.
Paplitę žiemgalių, žemaičių ir latgalių žemėse (Volkaitė-Kulikauskienė, 1970, p. 191; LAA, 1978, p. 124; Lietuvių, 1978, p. 24; Казакявичюс, 1988, p. 24). Plačiųjų kovos peilių-kalavijų paplitimo žemėlapis rodo ir Žiemgalos teritoriją, ypač jos vakarinį ir rytinį pakraščius (Казакявичюс, 1988, 44 pav.). Ilgi siauri kovos peiliai retesni. Jų rasta Jauneikiuose, V–VII a. kapuose, be to, Stungių, Pamiškių, Pavirvytės kapuose ir vienas Šukinių X–XI a. kape Nr. 54.
Peiliai pagal rankenos užbaigimą skiriami į dvi grupes: su žiedu ant įkotės ir be jo. Peiliai su žiedu ant įkotės 17–47 cm ilgio, 2,6–3 cm pločio. Įkotės plonos, prie pat geležtės ir įkotės 2,4–3 cm pločio geležinis žiedas (32 pav.). Juo, matyt, buvo apkaustyta medinė kovos peilio rankena. Tokie peiliai reti, lietuviškoje Žiemgalos dalyje rasti tik Jauneikiuose (kapo Nr. 370, 390, 431, 433, 447, 451, 460 ir 4 atsitikt.). Kartu su šiais peiliais rasta lankinė pelėdinė segė, nuokamienis smeigtukas. Kapai datuoti V–VII a. (Vaškevičiūtė, 1986, p. 44).

32-pav.

32. Kovos peiliai su žiedu ant įkotės: 1) Jauneikiai, k. Nr. 371, 2) Jauneikiai, k. Nr. 390, 3) Jauneikiai, k. Nr. 447, 4) Jauneikiai, k. Nr. 443

Be žiemgalių, juos vartojo centrinės Lietuvos gentys. Rasti Plinkaigalio kapinyne (kapo Nr. 93 ir 223) kartu su lankine ilgakoje ir lankine trikampe kojele segėmis (Kazakevičius, 1993, p. 74). Dar trys tokie peiliai aptikti žemaitiškuose Lieporių (Šiaulių r.) ir Pagrybio (Šilalės r.) kapinynuose (Salatkienė, 1992, p. 118; Vaitkunskienė 1995, p. 94). Be to, keletas šios formos peilių rasta Latvijoje – Betelių kapinyne (kartu su ietigaliu profiliuota plunksna (Graudonis, 1978, p. 41), Ziedanskuolos kapinyne, taip pat su ietigaliu profiliuota plunksna, Zvardės Grinertų, Keipenų Salinių kapinynuose (LA, 1974, p. 156, 39: 15 lent.), Miklaso kalno kapinyne (Graudonis, 1979, p. 42, 9 pav.). Siauri ilgi peiliai be rankenos apkaustų paplitę platesnėje teritorijoje. Jie randami nuo VI–VII iki pat XI a. Šie peiliai, daugumos tyrinėtojų nuomone, buvo vienašmenių kalavijų prototipai (Lietuvių, 1978, p. 24). Peilių nugarėlės tiesios, įkotės ilgos, plokščios, geležtės 32–43,5 cm ilgio, 2,3–3,6 cm pločio. Gausiausiai randami Lietuvos pajūrio srityje (Aukštkiemiai, Kašučiai, Kiauleikiai, Palanga, Lazdininkai), Žemaitijoje (Pagrybis), skalvių žemėse (Linkūnai, Kreivėnai, Sodėnai, Vidgiriai), prūsų gentyse (Ekritten, Burkenštein, Silberge). Kiek rečiau aptinkami Latgaloje. Žiemgaloje jie plačiai paplitę. Rasti Jauneikiuose, Stungiuose, Pamiškiuose, Pavirvytėje, Šukioniuose, taip pat šiaurinės Žiemgalos kapinynuose: Puodinuose, Uošiuose.
Kapai datuojami VI–VII a. (Jauneikiai; rastas kartu su ietigaliu profiliuota plunksna) ir X a. (rasti su pasaginėmis segėmis daugiakampėmis galvutėmis, įvijinėmis apyrankėmis).
Ankstyvieji peiliai dėti į kapus be makščių. Nuo X a. randami ir odinėse makštyse, kartais kaustytose žalvariu (Pavirvytė, Stungiai, Šukioniai). Būta ir kitos formos kovos peilių. Tai peiliai, kurių nugarėlė tiesi, nuo ašmenų pusės smailėjanti geležtė; esti 24–29 cm ilgio, 1,8– 2,8 cm pločio. Šiuos stambius peilius dauguma autorių taip pat priskiria prie kovos peilių. Tokie peiliai žiemgalių kapuose negausūs, kiek daugiau jų rasta tik Jauneikių kapinyne. Čia jie vartoti VI–VII a. (Vaškevičiūtė, 1986, p. 45). Kituose kapinynuose – Pavirvytėje, Stungiuose jų rasta ir XI a. kapuose. Visi šie peiliai (išskyrus plačiuosius) dėti į kapą išilgai jo, prie dešiniojo mirusiojo šono.
Apžvelgus kovos peilius matyti, jog Žiemgaloje jais naudotasi nuo pat V iki XII a. Visą šį laikotarpį išsilaikė platieji kovos peiliaikalavijai ir ilgi siauri kovos peiliai. Ilgi siauri su rankenos žiedu vartoti trumpesnį laiką. Nors peiliai randami iš viso V–XII a. laikotarpio, tačiau jų padaugėjo tik nuo VIII a. Panaši padėtis ir Kurše, Žemaitijoje, Latgaloje, šiaurinėje Žiemgaloje. Ten kovos peilių taip pat gausiau vėlyvuose kapuose.

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

UDK 903/904(474.5)”04/06” Va366

Recenzavo prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas,
dr. Maris Atgāzis
Redaktorė Danutė Mėlynienė
Iliustracijas piešė Ilona Keršulytė
Viršelio dailininkė Laura Lešinskaitė

ISBN 9955-516-52-6

 

GIKO peiliai

Peiliai.net

peiliai_net

view counter

Foruminis-peilis

view counter

galandimo-paslaugos.jpg

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

view counter
  © 2017 Peilininkų asociacija  
hostingas su 10% nuolaida